<\/p>\n
Illustrated by Galochka Ch<\/em><\/p>\n Iryna ir jos a\u0161tuonmetis s\u016bnus Ilia \u2013 i\u0161 Charkivo. Taikos metu Iryna tur\u0117jo versl\u0105, but\u0105 ir automobil\u012f. Iki paskutin\u0117s akimirkos ji netik\u0117jo, kad kils karas, ir \u012f jos miest\u0105 bus paleistos raketos.<\/span><\/p>\n \u201eKai prasid\u0117jo ap\u0161audymas, maniau, jog tik g\u0105sdina, kad padarytume jiems [rusams] nuolaid\u0173. Bet kai skrenda aviacija, kai raketos krenta bet kur… Kartais jos pataiko \u012f \u012fstaigas, kartais \u012f gyvenamuosius namus\u201d, \u2013 pasakoja Iryna. Ji nesupranta, kod\u0117l bombos metamos ant gyvenam\u0173j\u0173 nam\u0173 ir sugriauna po keturis auk\u0161tus.<\/span><\/p>\n Moteris su s\u016bnumi vis\u0105 laik\u0105 sl\u0117p\u0117si r\u016bsyje. Kartais jie pavargdavo eiti \u012f sl\u0117ptuv\u0119 ir s\u0117d\u0117davo laiptin\u0117je prie lifto \u0161achtos. Iryna gyveno Aleksijivkoje. Jos namas buvo ap\u0161audytas, ir \u0161eima persik\u0117l\u0117 \u012f centr\u0105 pas gimines. Netrukus po to imta ap\u0161audyti ir centr\u0105. Mieste \u0117m\u0117 stigti maisto. Parduotuv\u0117s dirbo tik po kelias valandas, o v\u0117liau visai nustojo veikti. Paskui pritr\u016bko vandens. Giminai\u010di\u0173 namuose Iryna i\u0161buvo dar tris dienas.<\/span><\/p>\n \u201eDarosi vis blogiau, ne\u017einai, kas bus rytoj. Humanitarin\u0117 pad\u0117tis siaubinga, o ap\u0161audymas vis stipr\u0117ja, \u2013 sako Ira. \u2013 Pastarosiomis dienomis vir\u0161 m\u016bs\u0173 nam\u0173 skraido karo l\u0117ktuvai. Triuk\u0161mas toks didelis, kad namai dreba kilometro spinduliu\u201d.<\/span><\/p>\n Pasak Irynos, daugelis \u017emoni\u0173 tikisi, kad devynauk\u0161\u010di\u0173 pirmieji auk\u0161tai liks nenukent\u0117j\u0119, tod\u0117l neina \u012f sl\u0117ptuves. Kiti bijo leistis \u012f r\u016bs\u012f, kad nuolau\u017eos nepalaidot\u0173 gyv\u0173. Ten, kur pataik\u0117 raketos, sugriuvo trys ar keturi vir\u0161utiniai auk\u0161tai. Iryna gyveno devintame auk\u0161te, tod\u0117l leisdavosi \u012f sl\u0117ptuv\u0119.<\/span><\/p>\n \u201eOro antskryd\u017eiai prasideda taip greitai, kad sirenos ne\u012fsijungia. Tik i\u0161girsti ka\u017ek\u0105 gaud\u017eiant, sprogstant, bet b\u016bna per v\u0117lu. Tod\u0117l paskutin\u0119 nakt\u012f praleidome r\u016bsyje\u201d, \u2013 pasakoja moteris.<\/span><\/p><\/blockquote>\n Ji tik\u0117josi pralaukti nakt\u012f sl\u0117ptuv\u0117je, ta\u010diau karas \u0117m\u0117 atkirsti komunikacijas. \u017dmon\u0117s negavo duonos, ka\u017ekur nustojo veikti \u0161ildymas. Pasilikti mieste nebebuvo \u012fmanoma, bet ir nebuvo kur eiti. Iryna ne\u017einojo, ar bus saugu, kur jiedu su s\u016bnumi atsidurs rytoj.<\/span><\/p>\n Septint\u0105j\u0105 karo dien\u0105 nusprend\u0117 i\u0161vykti. Sunkiausia buvo pasiekti stot\u012f. Laim\u0117 kad Iryn\u0105 ir jos s\u016bn\u0173 pave\u017e\u0117 kaimynas. Daugelis pa\u017e\u012fstam\u0173 at\u0117jo \u012f stot\u012f p\u0117s\u010diomis, ne\u0161ini daiktais. \u201e\u017dmon\u0117s \u0117jo keliu, balsavo, bet niekas nestojo, visi va\u017eiavo ne tu\u0161\u010diomis\u201d, \u2013 prisimena moteris. Gele\u017einkelio stotyje jie tiesiog lauk\u0117, kol gal\u0117s \u012fs\u0117sti \u012f vagon\u0105. Traukiniuose buvo daug \u0161eim\u0173 su vaikais, visur s\u0117d\u0117jo \u017emon\u0117s.<\/span><\/p>\n Iryna su s\u016bnumi \u012fs\u0117do \u012f evakuacin\u012f traukin\u012f, vykstant\u012f \u012f Ukrainos vakarus. Jiems ner\u016bp\u0117jo, kur dabar atsidurs: Lvive, Rachive, U\u017ehorode ar Ternopilyje. Atsid\u016br\u0117 Lvive.<\/span><\/p>\n Dabar Iryna gyvena Lvivo sporto klubo savanori\u0173 \u012fkurtoje prieglaudoje. Adres\u0105 ji susirado socialiniuose tinkluose. Ji vis dar atsigauna po patirt\u0173 i\u0161gyvenim\u0173. \u201eS\u0117d\u017eiu, kur nors trinkteli durys, ir mane suima \u0161iurpas\u201d, \u2013 prisipa\u017e\u012fsta moteris. \u2013 Suprantu, kad \u010dia nieko dar n\u0117ra, bet man vis dar veikia instinktas: reikia sl\u0117ptis. Liko baim\u0117, kad jie pasieks ir \u0161iuos kra\u0161tus.<\/span><\/p>\n Charkive liko Irynos senel\u0117, kuri nenor\u0117jo i\u0161va\u017eiuoti, ir katinas, kurio labai ilgisi s\u016bnus. Daugelis \u0161eim\u0173 su vaikais vis dar nenori palikti nam\u0173, baiminasi ne\u017einomyb\u0117s ir tikisi i\u0161gyventi bombardavim\u0105 sl\u0117ptuv\u0117se. Ta\u010diau net ir tiems, kurie nepanoro niekur vykti, nebei\u0161laiko nervai.<\/span><\/p>\n Tuo tarpu nuva\u017eiuoti \u012f Charkivo gele\u017einkelio stot\u012f beveik nebe\u012fmanoma. Taksi automobiliai ve\u017ea tik pagal auk\u0161\u010diausius \u012fkainius, kelion\u0117 gali kainuoti iki 1 500 grivin\u0173 (apie 50 eur\u0173). Ta\u010diau net ir tokiomis s\u0105lygomis daugelis taksi vairuotoj\u0173 atsisako va\u017eiuoti, o automobilio galite laukti vis\u0105 dien\u0105. Vienas Irynos pa\u017e\u012fstamas ketino i\u0161va\u017eiuoti automobiliu, bet \u0161is sudeg\u0117 per ap\u0161audym\u0105. O jei kas nors turi automobil\u012f \u2013\u00a0 n\u0117ra benzino.<\/span><\/p>\n \u201eNeturiu jokio plano. I\u0161va\u017eiavome be daikt\u0173 \u2013 ruo\u0161\u0117m\u0117s \u017eaibi\u0161kai. Prieglaudoje i\u0161rinkau drabu\u017eius s\u016bnui \u2013 \u0161iltesniam ir \u0161altesniam orui. Tik traukinyje prisiminiau, kad u\u017emir\u0161au pap\u016bg\u0105\u201d, \u2013 pasakoja Iryna. \u2013 Nemaniau, kad i\u0161va\u017eiuosiu. Niekad nemaniau\u201d.<\/span><\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":" Illustrated by Galochka Ch Iryna ir jos a\u0161tuonmetis s\u016bnus Ilia \u2013 i\u0161 Charkivo. Taikos metu Iryna tur\u0117jo versl\u0105, but\u0105 ir automobil\u012f. Iki paskutin\u0117s akimirkos ji netik\u0117jo, kad kils karas, ir \u012f jos miest\u0105 bus paleistos raketos. \u201eKai prasid\u0117jo ap\u0161audymas, maniau, jog tik g\u0105sdina, kad padarytume jiems [rusams] nuolaid\u0173. Bet kai skrenda aviacija, kai raketos […]<\/p>\n","protected":false},"author":23,"featured_media":240734,"comment_status":"open","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_et_pb_use_builder":"","_et_pb_old_content":"","_et_gb_content_width":"","_links_to":"","_links_to_target":""},"categories":[66,82],"tags":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.warstoriesukraine.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/240750"}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.warstoriesukraine.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.warstoriesukraine.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.warstoriesukraine.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/users\/23"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.warstoriesukraine.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=240750"}],"version-history":[{"count":1,"href":"https:\/\/www.warstoriesukraine.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/240750\/revisions"}],"predecessor-version":[{"id":240751,"href":"https:\/\/www.warstoriesukraine.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/240750\/revisions\/240751"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.warstoriesukraine.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media\/240734"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.warstoriesukraine.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=240750"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.warstoriesukraine.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=240750"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.warstoriesukraine.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=240750"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}