{"id":242653,"date":"2022-03-15T19:22:23","date_gmt":"2022-03-15T19:22:23","guid":{"rendered":"https:\/\/www.warstoriesukraine.com\/?p=242653"},"modified":"2022-03-22T19:29:18","modified_gmt":"2022-03-22T19:29:18","slug":"romanas-zakrevskyj-35-metai-cernihivas","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/www.warstoriesukraine.com\/lt\/romanas-zakrevskyj-35-metai-cernihivas\/","title":{"rendered":"\u201eKiekvienas garsas gali b\u016bti \u012f tave lekianti kulka ar sviedinys\u201c, Romanas Zakrevskyj, 35 metai, \u010cernihivas"},"content":{"rendered":"<p>&nbsp;<\/p>\n<p>\u010cernihivas kasdien bombarduojamas. Kai kuriose miesto vietose n\u0117ra kar\u0161to vandens, elektros. Kai kurie priemies\u010diai sugriauti iki pamat\u0173. Yra \u017emoni\u0173, kurie paprastame privataus gyvenamojo namo r\u016bsyje i\u0161gyveno du bombardavimus. Okupantai griauna mokyklas ir vaik\u0173 dar\u017eelius, taikosi \u012f istorinius pastatus.<\/p>\n<p>\u201eVakar vis\u0105 dien\u0105 be paliovos kauk\u0117 sirena, ir mes beveik nebuvome i\u0161\u0117j\u0119 \u012f lauk\u0105. Kas liko mieste, eina \u012f darb\u0105, bet dabar miestas i\u0161 esm\u0117s pustu\u0161tis. \u017dmon\u0117s stovi eil\u0117se prie duonos ir vaist\u0173\u201c, \u2013 pasakoja trisde\u0161imt penkeri\u0173 Romanas Zakarevskis, \u010cernihivo srities televizijos ir radijo kompanijos \u201eUA: Suspilne Chernihiv\u201c vaizdo operatorius.<\/p>\n<p>Romanas su \u017emona Julia, penki\u0173 m\u0117nesi\u0173 dukrele Vasylyna ir \u0161unimi Ar\u010diu gyvena miesto ligonin\u0117s r\u016bsyje. Kartu su jais \u2013 dar penkiasde\u0161imt \u017emoni\u0173 ir du katinai.<\/p>\n<p>Romanas keliasi prie\u0161 \u0161e\u0161ias: baigiasi komendanto valanda, ir jis ved\u017eioja palei sl\u0117ptuv\u0119 Ar\u010d\u012f. Jei prireikia koki\u0173 nors daikt\u0173 \u2013 eina namo j\u0173 pasiimti. Vis\u0105 likus\u012f laik\u0105 b\u016bna \u0161alia savo \u0161eimos.<\/p>\n<blockquote><p>\u201e\u017dmonai baisu eiti \u012f lauk\u0105. Kartu gaminame maist\u0105, tvarkom\u0117s. A\u0161 i\u0161ne\u0161u \u0161iuk\u0161les, papildau geriamojo vandens atsargas, \u012frengiu vietas naujai atvykusiems.\u201c<\/p><\/blockquote>\n<p>Romanas daug fotografuoja \u010cernihivo gyventojus, gyvenim\u0105 mieste. Filmuoja vaizdo med\u017eiag\u0105 b\u016bsimam dokumentiniam filmui.<\/p>\n<p>\u201eVis kr\u016bp\u010dioju nuo sprogim\u0173, stov\u0117damas gatv\u0117je ir r\u016bkydamas. Nes tai visada netik\u0117ta. Jei atvirai \u2013 stengiuosi i\u0161gyventi ir nei\u0161prot\u0117ti nuo karo aplinkybi\u0173 bei kylan\u010di\u0173 min\u010di\u0173. Nors visada suprantu: yra \u017emoni\u0173, kuriems daug sunkiau nei man.\u201c<\/p>\n<p>Romanas sako, kad jo \u0161eima tur\u0117jo kelias galimybes i\u0161vykti, ta\u010diau liko.<\/p>\n<p>\u201eVien\u0105 kart\u0105 nesp\u0117jome per penkiolika minu\u010di\u0173 susid\u0117ti vis\u0173 keturi\u0173 \u0161eimos nari\u0173 daikt\u0173, griaudint raket\u0173 sprogimams, ir i\u0161vykti \u012f Kyjiv\u0105. I\u0161gyvenome \u0161\u012f nusivylim\u0105, pasikalb\u0117jome. Susitar\u0117me, kad liekame \u010cernihive. Kit\u0105 kart\u0105 atsisak\u0117me draugo pasi\u016blymo, o paskui nebebuvo \u017ealiojo koridoriaus, socialiniuose tinkluose pasirod\u0117 istorij\u0173 apie tai, kaip su\u0161audomi civiliai, o dar m\u016b\u0161iai, gyventoj\u0173 panika. Dar ka\u017ekas mane \u010dia laiko. Nenoriu va\u017eiuoti. Noriu i\u0161gyventi visa tai \u010dia, gimtojoje \u017eem\u0117je, o ne i\u0161girsti apie pergal\u0119 kur nors Karpatuose. Bet vos atsiras menkiausia galimyb\u0117 \u2013 i\u0161si\u0173siu savo merginas \u012f rami\u0105 viet\u0105. O pats liksiu.\u201c<\/p>\n<p>Romanas sako, kad kiekvienas kitas garsas gali b\u016bti \u012f tave lekianti kulka ar sviedinys.<\/p>\n<blockquote><p>\u201eBaisu, kad bomba pataikys \u012f tavo nam\u0105 ar \u012f tavo t\u0117v\u0173, giminai\u010di\u0173, draug\u0173 nam\u0105. Baisu i\u0161girsti, kad ka\u017ekuris i\u0161 draug\u0173 \u017euvo. Baisu matyti krauj\u0105. Baisu filmuoti karo pasekmes. Baisu i\u0161va\u017eiuoti i\u0161 miesto. Baisu tiesiog eiti gatve. Baisu padaryti k\u0105 nors, kas \u0161iandien pad\u0117s prie\u0161ui laim\u0117ti ar atimti dar vien\u0105 gyvyb\u0119. Baisu nuo minties, kad tai niekada nesibaigs. Tos baim\u0117s tiek, kad visko ir nebepastebi.\u201c<\/p><\/blockquote>\n<p>Dukra ir \u017emona, rutina ir fotoaparatas, o dar tik\u0117jimas pergale \u2013 visa tai padeda Romanui i\u0161tverti. Jis svajoja i\u0161gyventi kiekvien\u0105 dien\u0105, kuri priartina prie pergal\u0117s.<\/p>\n<p>\u201eSu \u017emona svajojome: kai jau gal\u0117sime i\u0161eiti i\u0161 bunkerio, pareisime namo, i\u0161gersime \u017emonos pasl\u0117pt\u0105 \u0161ampan\u0105, pasipuo\u0161ime gra\u017eiausiais drabu\u017eiais ir visi keturi eisime pasivaik\u0161\u010dioti \u012f miest\u0105 \u2013 ap\u017ei\u016br\u0117ti, koks jis tapo, susitikti su draugais, apsikabinti, kur nors skaniai papietausime, o tada s\u0117sime \u012f traukin\u012f ir nuva\u017eiuosime m\u0117nesiui pas draugus \u012f Karpatus .\u201c<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"<p>&nbsp; \u010cernihivas kasdien bombarduojamas. Kai kuriose miesto vietose n\u0117ra kar\u0161to vandens, elektros. Kai kurie priemies\u010diai sugriauti iki pamat\u0173. Yra \u017emoni\u0173, kurie paprastame privataus gyvenamojo namo r\u016bsyje i\u0161gyveno du bombardavimus. Okupantai griauna mokyklas ir vaik\u0173 dar\u017eelius, taikosi \u012f istorinius pastatus. \u201eVakar vis\u0105 dien\u0105 be paliovos kauk\u0117 sirena, ir mes beveik nebuvome i\u0161\u0117j\u0119 \u012f lauk\u0105. Kas liko [&hellip;]<\/p>\n","protected":false},"author":15,"featured_media":242635,"comment_status":"open","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_et_pb_use_builder":"","_et_pb_old_content":"","_et_gb_content_width":"","_links_to":"","_links_to_target":""},"categories":[469],"tags":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.warstoriesukraine.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/242653"}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.warstoriesukraine.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.warstoriesukraine.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.warstoriesukraine.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/users\/15"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.warstoriesukraine.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=242653"}],"version-history":[{"count":2,"href":"https:\/\/www.warstoriesukraine.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/242653\/revisions"}],"predecessor-version":[{"id":242655,"href":"https:\/\/www.warstoriesukraine.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/242653\/revisions\/242655"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.warstoriesukraine.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media\/242635"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.warstoriesukraine.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=242653"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.warstoriesukraine.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=242653"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.warstoriesukraine.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=242653"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}