<\/p>\n
\u201eL\u0117ktuvai skraid\u0117 labai \u017eemai, o mes vis kartojome – \u201eName, pra\u0161ome, lik sveikas\u201c. Raketa gal\u0117jo kliudyti nam\u0105 arba nukristi ant jo ir jis b\u016bt\u0173 sprog\u0119s\u201c, – sako Nadija i\u0161 Charkivo. Kartu su drauge Valerija ji nuomojosi but\u0105 Haharino prospekte esan\u010dio namo pirmame auk\u0161te.<\/p>\n
Mergait\u0117s kas penkias minutes sl\u0117pdavosi koridoriuje, kai i\u0161girsdavo sprogimus ar l\u0117ktuvo gars\u0105. Po to jos persik\u0117l\u0117 pas Nadijos krik\u0161tat\u0117v\u012f, gyvenant\u012f netoli metro, kur gal\u0117jo pasisl\u0117pti nuo ap\u0161audymo. Bendrauju su Lera ir Nadia Lvive. Jos i\u0161sigandusios, nenori sakyti savo pavard\u017ei\u0173.<\/p>\n
Lera ir Nadia \u2014 student\u0117s. Nadija studijavo psichologij\u0105,\u00a0 bakalauro studijos \u0117jo \u012f pabaig\u0105. Lera mok\u0117si siuv\u0117jos specialyb\u0117s ir vasario 24 d., prasid\u0117jus karui, tur\u0117jo laikyti kvalifikacijos k\u0117limo egzamin\u0105. \u201eNesp\u0117jau apsivilkti balt\u0173 mar\u0161kin\u0117li\u0173, kuri\u0173 ie\u0161kojau pus\u0119 vakaro prie\u0161 tai. Nesp\u0117jau apsiginti, nesp\u0117jau nieko…\u201c, – sako Valerija.<\/p>\n
I\u0161 prad\u017ei\u0173 maisto buvo galima nusipirkti, atve\u017edavo duonos. Prekybos centrai dirbo keturias ar penkias valandas per dien\u0105, tod\u0117l likus valandai iki j\u0173 atidarymo prie \u012f\u0117jimo susidarydavo did\u017eiul\u0117 eil\u0117.<\/p>\n
Mergait\u0117s savait\u0119 gyveno ap\u0161audomos, o kai raketa pataik\u0117 \u012f gretim\u0105 nam\u0105, nusprend\u0117 i\u0161vykti. Jos sako, kad siaub\u0105 i\u0161gyveno kartu ir toliau laikysis kartu. I\u0161vykimo i\u0161vakar\u0117se merginos nu\u0117jo \u012f parduotuv\u0119 ir nusipirko s\u016brio bei vaisi\u0173. I\u0161stov\u0117jo ilgoje eil\u0117je prie duonos ir \u012fsigijo tris kepalus. I\u0161 daikt\u0173 Lera ir Nadia pasi\u0117m\u0117 tik \u0161iltus drabu\u017eius ir antklodes. Buvo nerealu i\u0161 krik\u0161tat\u0117vio nam\u0173 u\u017esukti \u012f savo b\u016bst\u0105, tod\u0117l daugelis j\u0173 m\u0117gstam\u0173 daikt\u0173 liko ten.<\/p>\n
\u012e gele\u017einkelio stot\u012f merginos at\u0117jo p\u0117s\u010diomis. Charkive nekursavo joks transportas, o po\u017eemin\u0117se metro stotyse buvo \u012frengtos sl\u0117ptuv\u0117s, kuriose gyveno \u017emon\u0117s. Savanoriai ir administracijos darbuotojai atve\u017edavo ko\u0161\u0117s, o vaikams dalino pie\u0161tukus ir spalvinimo knygeles. Buvo prailgintuvai elektros lizdams ir telefon\u0173 \u012fkrovikliai. Taksi iki stoties kainavo \u201elyg tai b\u016bt\u0173 l\u0117ktuvo bilietas\u201c: vien\u0105, du ar net tris t\u016bkstan\u010dius grivin\u0173.<\/p>\n
\u201eNetur\u0117jome daug laiko, nes komendanto valanda prasid\u0117jo tre\u010di\u0105 [15 val.]. Visk\u0105 dar\u0117me labai greitai ir labai atsargiai. Supratome, kad bombardavimas gali prasid\u0117ti bet kuri\u0105 akimirk\u0105, o sienos gri\u016bti ant m\u016bs\u0173\u201c, – sako Valerija.<\/p>\n
\u201eL\u0117k\u0117me b\u0117gome, buvome pavargusios, kojos ir pe\u010diai su kuprin\u0117mis linko, bet nesustojome ir at\u0117jome. Tod\u0117l save laikome labai stipriomis\u201c.<\/p><\/blockquote>\n
Kartu su Nadija va\u017eiavo ir jos jaunesnysis brolis. Mergina prisimena, kad stotyje buvo did\u017eiul\u0117 minia \u017emoni\u0173. Jie lauk\u0117 prane\u0161imo, po to prasispraud\u0117 \u012f traukin\u012f. Vagone, skirtame 60 keleivi\u0173, vyko apie 250 \u017emoni\u0173.<\/p>\n
\u0160iuo metu mergait\u0117s yra foto studijoje, skirtoje moterims su vaikais priimti. Valerijos motina su dviem vaikais pajud\u0117jo Lvivo link kit\u0105 dien\u0105 po vyresniosios dukters i\u0161vykimo. Nadijos mama taip pat planuoja i\u0161vykti. T\u0117vas ir senel\u0117 liko Charkive.<\/p>\n
Merginos planuoja kelias dienas pails\u0117ti, o paskui su \u0161eimomis vykti \u012f U\u017egorod\u0105. Valerija bijo oro pavojaus signal\u0173, kurie kartkart\u0117mis girdimi ir Lvive. Ji supranta, kad toks \u012fsp\u0117jimas yra skirtas \u017emoni\u0173 saugumui u\u017etikrinti ir nerei\u0161kia, kad tam tikroje vietoje b\u016btinai bus ap\u0161audoma. Ta\u010diau sirena g\u0105sdina.<\/p>\n
Nadija svajoja po karo gr\u012f\u017eti \u012f Charkiv\u0105. Lera galvoja tik apie tai, kaip u\u017etikrinti saug\u0173 gyvenim\u0105, kur nusipirkti maisto, kur apsir\u016bpinti vandens atsargomis.<\/p>\n
\u201eDabar negaliu svajoti, – prisipa\u017e\u012fsta mergina. – Kai galvoje viena, o matai kita, tai labai \u017eeid\u017eia. Dabar mes turime maisto, vandens, nakvyn\u0119, mums \u0161ilta ir aplink mus yra gyv\u0173 \u017emoni\u0173, o ne lavon\u0173 sudau\u017eytomis galvomis. Viskas. Daugiau nieko negaliu pra\u0161yti\u201d.<\/p><\/blockquote>\n
<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"
\u201eL\u0117ktuvai skraid\u0117 labai \u017eemai, o mes vis kartojome – \u201eName, pra\u0161ome, lik sveikas\u201c. Raketa gal\u0117jo kliudyti nam\u0105 arba nukristi ant jo ir jis b\u016bt\u0173 sprog\u0119s\u201c, – sako Nadija i\u0161 Charkivo. Kartu su drauge Valerija ji nuomojosi but\u0105 Haharino prospekte esan\u010dio namo pirmame auk\u0161te. Mergait\u0117s kas penkias minutes sl\u0117pdavosi koridoriuje, kai i\u0161girsdavo sprogimus ar l\u0117ktuvo […]<\/p>\n","protected":false},"author":23,"featured_media":242759,"comment_status":"open","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_et_pb_use_builder":"","_et_pb_old_content":"","_et_gb_content_width":"","_links_to":"","_links_to_target":""},"categories":[82,417],"tags":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.warstoriesukraine.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/242770"}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.warstoriesukraine.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.warstoriesukraine.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.warstoriesukraine.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/users\/23"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.warstoriesukraine.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=242770"}],"version-history":[{"count":2,"href":"https:\/\/www.warstoriesukraine.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/242770\/revisions"}],"predecessor-version":[{"id":242772,"href":"https:\/\/www.warstoriesukraine.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/242770\/revisions\/242772"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.warstoriesukraine.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media\/242759"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.warstoriesukraine.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=242770"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.warstoriesukraine.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=242770"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.warstoriesukraine.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=242770"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}