Karas. Pasakojimai iš Ukrainos

Ukrainiečiai pasakoja, kaip gyvena kare

Donate

  • Lietuvių
    • Ukrainian
    • Čeština
    • English
    • Français
    • Deutsch
    • Polski
    • Español
    • Italiano
    • Svenska
    • Dansk
    • 한국어
    • Türkçe

„Supratome, kad bet kurią akimirką sienos gali užgriūti ant mūsų „, Valerija, Charkivas-Lvivas

„Supratome, kad bet kurią akimirką sienos gali užgriūti ant mūsų „, Valerija, Charkivas-Lvivas

by Katya Moskalyuk | Kov 17, 2022 | Kharkiv, Lviv

  „Lėktuvai skraidė labai žemai, o mes vis kartojome – „Name, prašome, lik sveikas“. Raketa galėjo kliudyti namą arba nukristi ant jo ir jis būtų sprogęs“, – sako Nadija iš Charkivo. Kartu su drauge Valerija ji nuomojosi butą Haharino prospekte...
„Oro antskrydžiai prasideda taip greitai, kad sirenos neįsijungia”, Iryna, Charkivas – Lvivas

„Oro antskrydžiai prasideda taip greitai, kad sirenos neįsijungia”, Iryna, Charkivas – Lvivas

by Katya Moskalyuk | Kov 6, 2022 | Karas. Pasakojimai iš Ukrainos, Kharkiv

  Illustrated by Galochka Ch Iryna ir jos aštuonmetis sūnus Ilia – iš Charkivo. Taikos metu Iryna turėjo verslą, butą ir automobilį. Iki paskutinės akimirkos ji netikėjo, kad kils karas, ir į jos miestą bus paleistos raketos. „Kai prasidėjo apšaudymas, maniau,...

Recent Posts

  • „Rusai norėjo antrą kartą sušaudyti mūsų Sušaudytąjį Atgimimą, sunaikinti mūsų atmintį“, – Jaryna Cymbal, Charkivas
  • „Žiūrim, žmonės gamina maistą, o šalia – kapai. Suaugusio, vaiko“, – Oleksandras Surovcovas, 36 m., Mariupolis
  • „Mano liga – tai jau karas“, Iryna, 25 m. Sumų sritis
  • „Čia aš būsiu naudingesnis. Kur man važiuoti?“ – Oleksandras Zakleckis, 43 m., Kyjivas
  • „Mariupolyje jau niekas nebesistebi, kai miršta draugai ar kaimynai, niekas nenusuka akių nuo mirusiųjų kūnų“, – Alevtyna Ševcova, 32 metai, Mariupolis

Recent Comments

Nėra komentarų.

About us

Team

Contacts

  • Follow
  • Follow

© War. Stories from Ukraine, 2022