Photos by Vyacheslav Horbonosov
Pradžioje buvo „Žodis“, ir „Žodis“ – tai pastatas Charkive. Čia gyveno ir kūrė iškiliausi XX a. Ukrainos rašytojai ir menininkai. Iš čia dauguma jų išėjo į mirtį. Jų kartą mes vadiname Sušaudytuoju Atgimimu. Po šimto metų Rusija mėgino sunaikinti net jų atminimą.
Menininkų namai „Žodis“ (ukr. „Slovo“) buvo kooperatyvinis: rašytojai, dailininkai, aktoriai, kompozitoriai jį įsirengė savo lėšomis. O pavadino taip dėl daugumos rezidentų profesijos ir dar todėl, kad iš viršaus pastato forma primena „С“ raidę (укр.„Слово“ – „Žodis“).
1930 m. pavasarį į butus ėmė keltis šeimos ir menininkų namai atgijo: skambėjo linksmi vaikų šūksniai, suaugusiųjų balsai, kieme buvo žaidžiamas tinklinis, o žiemą čiuožinėjama užliejamoje čiuožykloje. Čia buvo parašyta šimtai tekstų: eilėraščių, apsakymų, romanų, pjesių, straipsnių, apybraižų, reportažų. Nutapyta šimtai paveikslų – portretų, peizažų, natiurmortų, grafikos darbų. Surepetuota dešimtys vaidmenų, sukurta teatro pastatymų ir muzikinių kompozicijų, gimė kino filmų idėjų.
Saulėtą 1933 metų gegužės 13 dieną „Žodyje“ nuaidėjo šūvis. Ranką prieš save pakėlė rašytojas Mykola Chvyliovyj – idėjinis ir meninis 20-ųjų kartos lyderis, kultūros koncepcijos „Šalin nuo Maskvos“ autorius. Dieną prieš tai menininkų namuose įvyko pirmieji areštai – sovietų valdžia pradėjo Didįjį terorą. Daugiau nei pusė „Žodžio“ gyventojų buvo suimti, o jų šeimos iškeldintos. Ši karta Ukrainos kultūroje vadinama Sušaudytuoju Atgimimu.
Per Antrąjį Pasaulinį karą pastatas buvo apgriautas, bet žmonės jo nepaliko. Ivano Dniprovskio našlė, likusi gimtajame Charkive, sudėjo į lagaminą archyvą, o ant viršaus paliko raštelį: „Čia saugomi labai vertingi rankraščiai, velionio rašytojo I. Dniprovskio dokumentai. Tų, kurie juos ras, prašau juos išsaugoti.“ Bombardavimų ir mūšių už Charkivą metu lagaminą žmonės nešdavosi į slėptuvę. Taip siekta išsaugoti brangiausią ir svarbiausią dalyką – atminimą.
Pastate iki šiol gyvena kelios šeimos – 1920-ųjų kartos rašytojų ir menininkų palikuonys. Dauguma jų šiame pastate įsikūrė po karo. Čia gimsta ir auga nauji žmonės. Vaikai žaidžia kieme, vaikšto į mokyklą. Čia žmonės įsimyli, tuokiasi, gimdo vaikus.
„Žodis“ atsilaikė, atlaikė visus išbandymus. 2020 m. viename iš butų buvo įkurta rašytojų ir menininkų rezidencija.
2022 m. kovo 7 d. „Žodžio“ pastatą apgadino rusų sviedinys. Išgriautos durys, išdaužti langai, skeveldrų išvarpytos sienos… Rusai norėjo antrą kartą sušaudyti mūsų Sušaudytąjį Atgimimą, sunaikinti mūsų atmintį.
Bet ant sienos išsilaikiusi memorialinė lenta – 122 vardai – mums primena apie tai, kad istorija neturi kartotis. Pastatas „Žodis“ atlaikys ordos siautėjimus ir toliau įkvėps gyventi ir kurti.
Užrašyta 2022 m. balandžio 9 d.
Vertimas – Mila Monk
