Karas. Pasakojimai iš Ukrainos

Ukrainiečiai pasakoja, kaip gyvena kare

„Mariupolyje jau niekas nebesistebi, kai miršta draugai ar kaimynai, niekas nenusuka akių nuo mirusiųjų kūnų“, – Alevtyna Ševcova, 32 metai, Mariupolis

„Mariupolyje jau niekas nebesistebi, kai miršta draugai ar kaimynai, niekas nenusuka akių nuo mirusiųjų kūnų“, – Alevtyna Ševcova, 32 metai, Mariupolis

Alevtyna ištrūko iš pragaro – iš Mariupolio. Šiame mieste ji gimė ir užaugo, čia vedė rytinę laidą – kasdien žadino miestą žodžiais: „Labas rytas, Mariupoli!“ Vėliau įkūrė televizijos projektą „Galios vieta“, nes gimtasis miestas jai visuomet buvo daugiau nei namai –...
„Nebežinau, kas buvo vakar, o kas užvakar. Žinau tik tiek, kad visą laiką bombarduoja”, Ana, 25 m., Doneckas – Charkivas

„Nebežinau, kas buvo vakar, o kas užvakar. Žinau tik tiek, kad visą laiką bombarduoja”, Ana, 25 m., Doneckas – Charkivas

  Anai Hruver dvidešimt penkeri. Ji poetė, eseistė ir kritikė. Gimė Donecke, bet 2014-aisiais, prasidėjus karui, jos tėvai persikėlė į Charkivą ir nusprendė kurti čia  naują gyvenimą. 2022 m. kovo 1-ąją, pirmą pavasario dieną Charkivą ėmė bombarduoti. „Šiandien...