People of the Underground: How the Azovstal Iron and Steel Works turned into a fortress for the Ukrainian defenders of Mariupol and a shelter for hundreds of Mariupol’s civilians
“The most horrible thing is wounded children.” Stories of medical workers who save people under occupation and on the frontlines
„Jokių minčių – tiesiog klaiki mirties baimė. Visas šias dienas tiesiog stengiausi išgyventi“, Karina Nahorna, 25 m., Irpinė
„Esame čia būtent dėl to, kad nesaugu. Užkirsti kelią pavojui. Ginti Kyjivą“, Jevhenija Zakrevska, advokatė, teritorinės gynybos kovotoja, Kyjivas.
„Per šį karą supratau, kad Dievas išties juokiasi iš mūsų planų“ Nataša Nahajevskai, 23 m., Baras – Vyšhorodas (Kyjivo sritis)
„Svajoju nuvažiuoti į Rusiją ir kaip nors kūrybingai išniekinti Putino kapą”, Ala, 84 m., ir Tolia, 89 m., Charkivas
„Bijau, kad pradėsiu gauti žinias apie bendradarbių, draugų ir pažįstamų mirtį”, Iryna Zemliana, 34 m., Kyjivas
„Atrodo lyg gyvenimas būtų sustojęs” Tetiana, 43 m., Chersonas
„Rusai nežino, kad žūsta jų vaikai”, Marija, 51 m., Berdianskas
„Suprantu, kad tai – genocidas”, Oleksandras, 34 m., Charkivas
„Oro antskrydžiai prasideda taip greitai, kad sirenos neįsijungia”, Iryna, Charkivas – Lvivas
„Pabėgsi dabar – bėgsi visą gyvenimą”, Olehas, 36 m., Luhansko sritis – Charkivas
„Net neįsijungiu žadintuvo. Vis tiek labai anksti pabundu nuo apšaudymų“, Sofija Zoločevskai, 27 m., Charkivas
