Photo by Katya Moskalyuk
Nadija dirba Kyjive valstybės tarnautoja. Vasario 23-iosios vakare ji su šeima Podilo teatre žiūrėjo spektaklį Bulgakovo kūrinių motyvais. Grįžo namo vėlai, buvo likę daug nebaigtų darbų, todėl užmigo jau po vidurnakčio. Pabudo penktą ryto nuo sprogimų. Pirmąją naktį prasidėjus karui miegojo namuose, bet kitą dieną rusų raketos nuolaužos įskriejo į gyvenamąjį namą Košycios gatvėje, už dviejų namų nuo Nadijos. Nuo tada šeima ėjo nakvoti į mokyklos rūsį. Kai mieste pusantros paros veikė komendanto valanda, jie visą laiką išbuvo slėptuvėje.
„Iš pradžių neketinome išvykti, – pasakoja Nadija. – Tačiau vėliau giminaičiai pasiūlė atvažiuoti į Lvivą. Susiruošėme per dvi valandas, nes turime žygių patirties. Įsimečiau į lagaminą pinigų, susikroviau daiktus, pasigriebiau USB laikmeną su giminės nuotraukomis“.
Nusprendė vykti „Intercity” greituoju traukiniu. Ji pasakoja: „Traukiniui pajudėjus, kažkas atskriejo važiavimo kryptimi, tarsi sviedinys, vos neįlėkė pro langą. Garso banga sujudino traukinį, žmonės tiesiog puolė atsisveikinti su šiuo pasauliu.“ „Intercity” kelionė užtruko penkiomis valandomis ilgiau nei įprastai.
Antradienio rytą jie atvyko į Lvivo geležinkelio stotį. Kartu su Nadija buvo jos dukra Jelyzaveta su dviem vyresniais broliais. Broliams dvidešimt dveji, ir dabar jiems neleidžiama pervažiuoti sienos: šaukiamojo amžiaus vyrai neišleidžiami iš šalies.
„Kol kas nežinome, ką darysime toliau. Per pastarąją parą visiškai nemiegojau, todėl negaliu susikaupti ir priimti kokių nors sprendimų.“
Dabar Nadija su dukra gyvena teatre: Lvivo Lesio Kurbaso teatras veikia kaip prieglauda. Vaikas džiaugiasi: „Tai mokykloje, tai teatre – smagu“.
„Sunku buvo apsispręsti palikti Kyjivą. Dar nesu visiškai atsipeikėjusi. Tačiau privalėjau išvežti vaiką“.
Nadijos motina gyvena Chersone. Šiuo metu miestą nuolat apšaudo Rusijos kariuomenė. Tačiau jis laikosi ir tebėra po Ukrainos vėliavomis. „Tiesiog tikiuosi, kad mano mama kol kas yra atokiau nuo karščiausių Chersono vietų ir lieka namuose“, – sako moteris.
