Karas. Pasakojimai iš Ukrainos

Ukrainiečiai pasakoja, kaip gyvena kare

„Skaudu ir nepatogu prieš tėvus – jie nepanoro evakuotis”, Daryna, Kyjivas

by | 4 kovo 2022 | Karas. Pasakojimai iš Ukrainos, Kyiv

 

Katya Moskalyuk nuotrauka

Daryna gyvena Kyjive, Solomiankos rajone. Taikos metu ji – gimnastikos trenerė, taip pat užsiima motociklų sportu ir moko kitus vairuoti motociklą. Vasario 23-ąją ji dirbo, paskui vaikštinėjo su vaikinu po parką, o 24-ąją jiedu paskubomis išvyko iš miesto. Ji prisimena: „Pabudau, pasižiūrėjau žinias ir susiruošiau vos per valandą. Namuose negirdėjau sirenų. Išgirdau tik Lvive. Kyjive pasiliko jos motociklas.

Kelionė automobiliu iš Kyjivo į Lvivą, taikos metu trunkanti penkias ar šešias valandas, išsitęsė į pusantros paros, nes nuolat teko stovėti kamščiuose. Nakvojo degalinėje. Jauni vyrai dabar neišleidžiami per sieną, todėl jiedu nutarė pasilikti Lvive. Pirmas dvi naktis nakvojo automobilyje.

Paskui Darynos tėvai atsiuntė ir penkiolikmetį jos brolį. Dabar visi kartu gyvena nakvynės

namuose. Išvykdama iš Kyjivo, Daryna spėjo pasiimti šiltus drabužius, dantų šepetėlį, dokumentus. Sakosi nesusikrovusi avarinio lagamino, bet namuose visada viskas išrūšiuota.

„Man nebuvo baisu išvažiuoti, bet baiminausi dėl tėvų, nes jie pasiliko Kyjive, nepanorėję evakuotis. Nepatogu prieš juos ir skaudu“.

Dabar Darynos diena atrodo šitaip: nakvynės namuose pasižiūrėjusi žinias, išeina į gatvę pasivaikščioti. Nakvynės namuose yra maisto, higienos priemonių, šiltas vanduo, dušas, tualetas. Artimiausiu metu Darynos vaikinas ketina pasilikti Lvive ir dirbti, o ji pati su broliu iškeliaus per sieną.

„Paskutinius pinigus išleidau bilietui, dabar liko tik vandeniui, – pasakoja mergina. – Stengiuosi neįsiaudrinti, neskaityti nuolat žinių, neprarasti vilties. Svajoju ar veikiau tiesiog trokštu, kad visa tai imtų ir baigtųsi, ir visi liktų sveiki ir gyvi. Kad visi būtų kartu ir palaikytų vienas kitą“.

Daugiau istorijų