Karas. Pasakojimai iš Ukrainos

Ukrainiečiai pasakoja, kaip gyvena kare

„Okupantai apšaudo viską”, Olena, 29 m., Charkivas

by | 4 kovo 2022 | Karas. Pasakojimai iš Ukrainos, Kharkiv

 

 Su dvidešimt devynerių Olena iš Charkivo bandžiau susiskambinti visą dieną. Mieste dėl karo trūkinėja ryšys, o tai, kad abonentas nepasiekiamas, gali reikšti, jog nutiko rimta nelaimė. Apsidžiaugiau vakare galiausiai išgirdusi ragelyje Olenos balsą . Jos nuovargį pajutau net būdama už kelių šimtų kilometrų.

– Alio, Lena, kaip jūs?

– Normaliai.

Ji – mano vaikystės draugė. Man sunku daryti su ja šį interviu. Sunku įsivaizduoti, kaip ji atsakinėja į mano klausimus, sėdėdama rūsyje, kuriame jau savaitę glaudžiasi su mažyte dukrele.

„Sprogimus girdžiu ir dabar. Okupantai apšaudo viską. Mes gyvename centre, ir čia nuolat aidi sprogimai. Beveik viskas sugriauta. Mums pasisekė, kad sviedinys pataikė ne į namą, o į šalia jo augusį medį. Bet mes vis vien beveik neišeiname iš rūsio. Vos susiruošiame grįžti namo, vėl ima kaukti sirenos, ir tenka leistis atgal į rūsį“, – pasakoja ji.

Olena su šeima slapstosi rūsyje nuo pat pirmos karo dienos – vasario 24-osios. Niekas nesiruošė karui, bet vos išgirdę sprogimus jie suprato: reikia bėgti į slėptuvę. Išvykti iš miesto nesinorėjo. Visa giminė tikėjo, kad viskas baigsis per dieną ar dvi. Žmonės neįsivaizdavo, kad karas taip išsiplės, jog bus šaudoma į gyvenamuosius namus, o iš miesto neliks beveik  nieko .

„Pirmas dalykas, kurį pajutau – baimė dėl savo vaiko. Ją jaučiu iki šiol. Kodėl mano vaikas turi lindėti rūsyje, kai kažkas kitas mėgaujasi gyvenimu?“ – neslepia pykčio Olena.

Jų rūsys ne pats prasčiausias. Daugiabučio gyventojai jį aptvarkė. Be to, daug kaimynų su vaikais, ir tai padeda suvaldyti emocijas. Maisto užteks kelioms dienoms. Savaitės maisto atsargomis vaikui ji apsirūpino pirmosiomis karo dienomis, kai dar buvo ko nusipirkti.

Tokiomis aplinkybėmis atsiskleidė aplinkinių žmogiškumas, kurio anksčiau nebuvo patyrusi. Šeima padeda Olenai susitelkti. Ji net neįsivaizduoja, ar įmanoma  ištrūkti su vaiku iš miesto. Nenori rizikuoti ir važiuoti kur nors per apšaudymus. Draugė tikisi greitos Ukrainos pergalės, ir tik jei scenarijus būtų kitoks, ji išvyktų į užsienį. Olena įsitikinusi: miestas bus atstatytas, svarbiausia kad jis liktų ukrainietiškas.

Šiuo metu ji svajoja vien apie tai, kad įsivyrautų taika. Prieš savaitę Olena turėjo kitokių planų: „Svajojau lankyti kursus ir įgyti kitą profesiją. Norėjau keliauti, įsigyti būstą, automobilį. Troškau padaryti viską, kad mano šeimai nieko netrūktų. Be abejo, kartu su vyru. Tačiau vienas žmogus (Putinas – red.) sugriovė visus mūsų planus… Visos tautos planus.

Daugiau istorijų