People of the Underground: How the Azovstal Iron and Steel Works turned into a fortress for the Ukrainian defenders of Mariupol and a shelter for hundreds of Mariupol’s civilians
“The most horrible thing is wounded children.” Stories of medical workers who save people under occupation and on the frontlines
„Daug metų neverkiau, o dabar vėl šiek tiek pradėjau” Svitlana, Fastivas (Kyjivo sr.) – Lvivas
„Bijau netekti artimųjų ir draugų. Bijau, kad baigsis maistas ir vanduo”, Kateryna, 26 m., Berdianskas
„Dabar rytais baisiau nei naktimis” Iryna Šyška, 28 m., Krolevecas
„Okupantai apšaudo viską”, Olena, 29 m., Charkivas
„Sūnus išmoko du naujus žodžius – „bum“ ir „bijau“, Halyna, 29 m., Kyjivo sritis
„Traukiniui pajudėjus, važiavimo kryptimi atskriejo sviedinys. Žmonės tiesiog puolė atsisveikinti su šiuo pasauliu”, Nadija ir jos dukra Jelyzaveta, Kyjivas – Lvivas
„Skaudu ir nepatogu prieš tėvus – jie nepanoro evakuotis”, Daryna, Kyjivas
„Nebežinau, kas buvo vakar, o kas užvakar. Žinau tik tiek, kad visą laiką bombarduoja”, Ana, 25 m., Doneckas – Charkivas
„Anksčiau įsivaizdavau, kad kitos tautos pranašesnės už mus. Bet dabar didžiuojuosi, kad esu ukrainietis”, Tarasas, 23 m., Doneckas – Žytomyras
„Esu patyrusi, ką reiškia augti supamam valstybinės propagandos”, Darja, 25 m., Aktobė (Kazachstanas) – Charkivas
„Labiausiai bijau, kad nebegalėsiu pasimatyti su savo šeima ir draugais”, Marjana, 26 m., Kyjivas
